Ką labiausiai mėgstu daryti „Studentų eroje“, tai imti interviu iš įdomių Lietuvos žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų žmogus iš popkultūros, iš meno srities ar paprastas studentas – kiekvienas žmogus yra įdomus ir savitas.

Atėjusi į šį laikraštį niekada negalvojau, kad galėsiu susipažinti su žmonėmis, kurie dažnai matomi televizijos ekranuose arba ant scenos. Bet, pasirodo, kad viskas įmanoma. Prieš kiekvieną interviu labai blogai miegu, labai jaudinuosi, nes kažkodėl visąlaik manau, kad mano pašnekovas atsistos ir išeis, nes tiesiog nenorės atsakinėti į mano klausimus, bet, ačiū Dievui, tai dar niekada neįvyko. Kai jau būna įjungiamas diktofonas, paruošiami klausimai, viskas vyksta natūraliai. Tiesiog abu (tiek aš, tiek pašnekovas) patogiai įsitaisome, pasiimame arbatos puodelius į rankas, ir šnekamės. Kažkada manęs draugai klausė, kiek maždaug užima laiko vienas interviu. Niekada neturėjau atsakymo, nes kartą su pašnekovu kalbėjausi dvi valandas, su kitu pusvalandį.

Labiausiai patinka ta akimirka, kai yra išjungiamas diktofonas ir pašnekovas nenori išeiti, o dar šnekėtis apie dar įdomesnius dalykus, kurių niekada neviešinčiau, nes tai būna pasakoma ne diktofonui ir ne visuomenei, o man. Kalbama apie jų darbo užkulisius, apie asmeninius gyvenimus, juos pačius ir visąlaik apie „Studentų erą“ (jiems įdomu, kas tai per laikraštis, kas čia daroma ir pan.), beje, neretai žmonės labai gerai žino apie mūsų veiklą ir skaito šitą laikraštį.

Kai grįžtu namo, dar kelias dienas gyvenu to interviu nuotaikomis, vis prisimenu vieną ar kitą žmogaus ištartą frazę, juokelį, tai būna be proto gera. O kai jau būna išspausdinamas TAS interviu, tikiuosi, kad tam pašnekovui nėra labai didelė gėda dėl mano neprofesionalumo.

Taip, mano interviu visada būna iškritikuojami, kaip lėkšti, neįdomūs, nuobodūs, bet man jie būna tokie šilti ir geri, kad blogų žodžių niekada nepastebiu. Gera būna, kai pašnekovai ir po interviu paskambina ar parašo ir pakviečia į savo renginius, arba šiaip teiraujasi, kaip man sekasi. Tai būna didžiausias įvertinimas.

Gerbiamieji, niekada nebijokite imti interviu, rašyti, nes tai yra ne tik gaunama patirtis, bet ir pasisemiami neišdildomi įspūdžiai.

Justė Sk.@SE

Patiko (5)

Rodyk draugams